Finansų katedra

Paskevicius

Katedros vedėjas prof. dr. Arvydas Paškevičius
Kontaktai
Saulėtekio al. 9, 508 kab. II r.
tel. 2366142
e-paštas:

 

 Katedros administratorė Brigita Nemanė

Kontaktai Saulėtekio al. 9, 508 kab. II r.

tel. 2366142

e-paštas:

 

Katedros istorija

Atgavus Vilniaus kraštą, 1940 m. sausio pradžioje į Vilniaus universitetą perkeliama VDU Teisių (vėliau Ekonomikos) skyriaus Finansų ir kredito katedra, kuriai vadovavo prof. V. Jurgutis. 1943 m. kovo 17 d. naciams uždarius universitetą, nustojo egzistuoti ir katedra, o jos vedėjas atsidūrė Štuthofo koncentracijos stovykloje.

Pasibaigus karui ir atkūrus Finansų ir kredito katedrą, jos vedėjo pareigas trumpai ėjo T. Zaleskis, tačiau 1945 m. pradžioje buvo areštuotas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1945–1946 m. katedrai vadovauti vėl ėmė iš koncentracijos stovyklos sugrįžęs prof. V. Jurgutis, bet nuo 1946 m. liepos 18 d. rektoriaus įsakymu buvo išvarytas iš universiteto už „buržuazinių teorijų“ skelbimą. Tais metais mūsų katedra buvo sujungta su Buhalterinės apskaitos ir Statistikos katedromis. Statistikos, buhalterinės apskaitos, finansų ir kredito katedrai 1946–1960 m. vadovavo doc. J. Dagys, 1960–1962 m. – doc. A. Žilėnas, 1962–1964 m. laikinai katedros vedėjo pareigas ėjo doc. A. Daukša. 1963 m. atskiriama Finansų ir kredito katedra, kuriai 1964–1990 m. be jokių pertraukų iki pat pensijos vadovavo prof. A. Žilėnas, 1990–1991 m. laikinai katedrai vadovavo doc. J. Vizbaras, 1991–2006 m. katedros vedėja buvo doc. I. Čepienė, nuo 2006 m. – prof. M. Jasienė. Nuo 2004 m. pavadinimas – Finansų katedra.

Katedrai vadovavo ir joje dirbo iškilios asmenybės, žymūs pedagogai, mokslininkai, daugelis turintys ir didelę praktinio darbo patirtį. Tai V. Jurgučio darbų tęsėjas profesorius, akademikas korespondentas A. Žilėnas (1921–2005), V. Jurgučio mokinys doc. A. Daukša (1904–1974), puikus pedagogas doc. L. Liampertas (1889–1969), pareigingas ir reiklus finansininkas doc. B. Kilius (1927–1985), pinigų ir bankininkystės teoretikai prof. S. Uosis ir doc. V. Terleckas.

Atgimimo laikotarpiu beveik visi katedros nariai aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę: vadovavo įvairių įstatymų rengimo grupėms, kūrė koncepcijas, valstybės centrinių institucijų pagrindus, įstatymų projektus, buvo aktyvūs visuomeninio gyvenimo piliečiai. Net keturi katedros dėstytojai – Kovo 11-osios akto signatarai: V. Baldišis, S. Kropas, A. Rudys ir V. Terleckas. Šis laikotarpis – produktyviausias, sėkmingiausias ir ryškiausias katedros istorijoje, liudijantis didelį jos personalo kūrybinį potencialą, pilietiškumą ir drąsą.

1980–1991 m. buvo rengiami trijų specialybių – finansų, kredito ir pramonės finansų specialistai. 1991 m. įvedus dvipakopę mokymo sistemą, šiuo metu Finansų katedra kuruoja bakalauro ir magistro studijų finansų ir bankininkystės programas, doktorantūros studijas.

 

507 aud. skirta lito atkūrimo idėjos autoriui ir įgyvendintojui

Ekonomikos fakultete atidaryta garsaus ekonomisto, Lietuvos lito atkūrimo idėjos autoriaus ir įgyvendintojo prof. Stasio Uosio auditorija. Profesorius buvo ilgametis VU dėstytojas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, Sąjūdžio Seimo bei Lietuvos banko valdybos narys. 

Auditorijos atidaryme dalyvavo gausus būrys svečių: buvę prof. S.Uosio kolegos, bendraminčiai, studentai bei, žinoma, šeimos nariai. Tai buvo dviguba šventė, nes taip pat pristatyta prof. Meilės Jasienės ir Simonos Kairaitytės parengta monografija “Profesorius Stasys Uosis”. Atidaryme dalyvavusi profesoriaus anūkė patikino, kad senelis labai džiaugtųsi ir didžiuotųsi sulaukęs knygos apie save ir savo vardo auditorijos.

Prisiminimais apie be galo darbštų, ypatingai darbui pasišventųsį ekonomistą dalijosi buvęs kolega Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas doc. Vladas Terleckas, buvęs profesoriaus studentas bankininkas, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, taip pat signataras Vilius Baldišis, buvęs kolega iš Lietuvos banko dr. Marijonas Monkevičius. Įdomų pranešimą apie prof.S.Uosio nekonformistines įžvalgas dėl pinigų esmės parengė doc.dr. Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas. Jis prisiminė profesorių ir kaip savo dėstytoją, vadovavusį baigiamajam darbui. Anot doc.dr. S.Šiaudinio, profesorius nesistengė žūtbūt aplinkinių įtikinti savo idėjomis, tačiau jas mielai paaiškindavo susidomėjusiems. Buvusiam studentui labiausiai ir įsiminė tos akimirkos, kai sunkiai sekėsi suprasti tuomet naujoviškas profesoriaus mintis, jog pinigai savo esme yra kreditas - šios idėjos suvokimui prireikė laiko ir pastangų. 

Auditorijos atidarymą iniciavo prof. Meilė Jasienė, kuri daug metų pažinojo prof.Stasį Uosį. “Jis buvo labai doras ir sąžiningas žmogus. Seniai buvo puoselėjama idėja atidaryti jo vardo auditoriją, o štai knygai medžiaga buvo renkama daugiau kaip dešimtmetį. Visus jo straipsnius labai gerai žinau –  skaičiau po kelis sykius, bet kaskart visuomet atrandi kažką naujo”, - pasakojo prof. M. Jasienė.


  

Katedros naujienos

Studentai supažindinti su naujovėmis

Šių metų rugsėjo 02 dieną antro kurso bankų ir finansų magistrantūros studentai buvo supažindinti su naujovėmis bankininkystėje bei finansų sektoriuje. Išsamią paskaitą skaitė Lietuvos banko atstovas Simonas Krepšta. Labiausiai buvo akcentuota šie klausimai: 
Pasaulinė finansų krizė ir finansinis stabilumas ;
Makroprudencinė politika ir jos vykdymas bei
Finansinių įstaigų gaivinimas ir pertvarkymas .
Didelio studentų susidomėjimo ypač sulaukė antroji temat.y.makroprudencinė politika. Kaip pabrėžė pranešėjas, makroprudencinė politika turėtų prisidėti prie finansinio stabilumo apsaugos ,finansų sistemos atsparumo didinimo,bei sisteminės rizikos susidarymo mažinimo. Išskirtinai buvo kalbama apie atsakingojo skolinimo nuostatas, bei jų įsigaliojančius pokyčius nuo š.m. lapkričio 1d.Taip pat akcentuota kapitalo apsaugos rezervo, anticiklinio kapitalo rezervo ,sisteminės svarbos finansų įstaigų kapitalo rezervo bei sisteminės rizikos rezervo svarba bei sudarymo principai. Kaip rodo Lietuvos banko atlikti tyrimai, nustačius LTV ir kitus reikalavimus bankams, sumažėjo būsto paskolų rizika.
Nemažai laiko buvo skirta naujos Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nagrinėjimui skirta veiksmingai spręsti kredito įstaigų ir didelių investicinių įmonių problemas naudojant pačių finansų įstaigų, o ne mokesčių mokėtojų pinigus. Numatoma įkurti Pertvarkymo fondą, kuris būtų finansuojamas iš finansų rinkos dalyvių įmokų. Šio fondo lėšos, prireikus, būtų naudojamos pertvarkymui.
Tuo tarpu Indėlių garantijų sistemų direktyvos paskirtis – užtikrinti, kad indėlių draudimo fonduose būtų pakankamai lėšų, kad, esant poreikiui, indėlininkams būtų greitai išmokamos draudimo išmokos.
Paskaitos metu vyko diskusijos, bei buvo atsakoma į pateiktus klausimus.
Dr. Filomena Jasevičienė


EF Finansų katedros dėstytojų iniciatyva  Finansų ministerijoje surengtas seminaras

Pastaruoju metu tiek LR Seime, tiek LR Vyriausybėje, o taip pat ir žiniasklaidoje daug diskutuojama dėl 2015m. valstybės biudžeto projekto. Siekdami detaliau išsiaiškinti valstybės bei savivaldybių biudžetų sudarymo praktinius aspektus bei problemas, EF Finansų katedros dėstytojai kartu su kai kuriais II kurso magistrantais š. m. lapkričio 14d. dalyvavo LR Finansų ministerijos (toliau FM) surengtame seminare.
Aptariant 2015 biudžeto projektą Finansų ministerijos atstovai teigė, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamas (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,321 mlrd. eurų) 2015 metais sudarys apie 9,215 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.
Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,956 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu. Daugiau pajamų tikimasi gauti iš ekonomikos augimo, gerėjančio mokesčių surinkimo, atlyginimų didėjimo.
2015 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas visų viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.
Nemažai diskusijų sukėlė dėl gana optimistiškų Finansų ministerijos siūlomų 2015m. BVP prognozių, kurios reikšmingai įtakoja biudžeto pajamas. Taip pat apart kitų klausimų buvo aiškinamasi dėl valdymo aparato mažinimo galimybių, bei programoms finansuoti skiriamų lėšų pagrįstumo. Seminaro klausytojai išreiškė nuogąstavimą, kad kai kurios programos nėra pakankamai ekonomiškai pagrįstos , pastebima dubliavimo. Prieita nuomonės galbūt reikėtų išsamiau analizuoti skiriamų lėšų programoms finansuoti efektyvumą. Kaip teigė FM darbuotojai, Valstybės investicijų programoje 2015 m. investicijoms finansuoti planuojama skirti beveik 1,441 mlrd. eurų valstybės lėšų, iš jų beveik 885 mln. eurų – ES paramos lėšų, 70,8 mln. eurų – valstybės garantuojamų paskolų ir 5,8 mln. eurų – valstybės vardu paskolintų lėšų. Taip pat nemažai diskutuota kaip ketinama surasti finansinių šaltinių galimoms papildomoms išlaidoms padengti t .y. dėl atlyginimo, bei minimalios algos didinimo, bei PVM lengvatų šildymui mažinimo.
Kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptartas seminaro metu buvo valstybės skolinimosi politika, skolos valdymas bei galimos rizikos.
Kaip teigė FM atstovai, 2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų (apie 11,7 mlrd. litų). Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant iki 2,1 mlrd. eurų (apie 7,3 mlrd. litų) vertės obligacijas. Didžiausia lėšų dalis – apie 2,2 mlrd. eurų – (apie 7,52 mlrd. litų) 2015 metais bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Valstybės biudžeto deficitui (skirtumui tarp pajamų ir išlaidų) finansuoti 2015 metais numatoma skirti apie 0,3 mlrd. Eurų (1,1 mlrd. litų). Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP, o įskaičiuojant rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti – 42,6 proc. BVP. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl didelių skolos aptarnavimo išlaidų, nes skolos aptarnavimas valstybei kitąmet kainuos iš viso beveik 638,3 mln. eurų. Buvo pasikeista nuomonėmis kodėl per mažai skolinamasi iš vidaus rinkos, o taip pat kodėl krizės laikotarpiu buvo skolinamasi užsienio rinkose už ganėtinai aukštas palūkanas, o nebuvo skolinamasi iš Tarptautinio Valiutos Fondo už gerokai mažesnes palūkanas, kaip tai padarė Latvijos vyriausybė. Taip pat buvo aptarta valstybės garantijų suteikimo politika, bei jos skaudžios pamokos.
Seminaro pabaigoje paklausus kokių pasiūlymų turėtų FM atstovai Universitetui, pastarieji atsakė, kad kuo daugiau studentams būtų suteikiama praktinių žinių, skatinamas verslumas, didesni reikalavimai būtų keliami. studentų praktikos atlikimui.


 

Finansų katedros dėstytojai gilino statistikos žinias

Praėjusią savaitę VU Ekonomikos fakulteto Finansų katedros dėstytojų būrys dalyvavo Lietuvos statistikos departamento (LST) organizuotame seminare – mokymuose.

“Mokslo metų pradžioje įvykusiame pirmajame katedros posėdyje sutarėme organizuoti  katedros darbuotojų bendradarbiavimą su įvairių sričių specialistais, kurie susiję su mūsų katedros dėstoma tematika. Daugumos nuomonė buvo, kad svarbiausia yra tinkamai naudotis informacija. Todėl pirmą išvyką buvo nutarta organizuoti į Lietuvos statistikos departamentą“, - pasakojo dr. Filomena Jasevičienė. LST seminare buvo aptartos kelios temos. Naudojimosi statistinėmis duomenų bazėmis ypatumus pristatė LST darbuotoja Birutė Stolytė. Ji paaiškino ir pakomentavo oficialų statistikos portalą, rodiklių duomenų bazę, viešo naudojimo rinkmenas ir kitas sritis. Oficialiosios statistikos portale pateikiami pranešimai spaudai, leidiniai. Visi statistiniai rodikliai, rengiami pagal Oficialiosios statistikos darbų programą (įskaitant surašymų duomenų bazes), integruoti į portalo duomenų bazę, t.y. kitų institucijų rengiami rodikliai vartotojui pateikiami ne per nuorodas į atskiras svetaines, leidinius, pranešimus spaudai ar kt., bet būtent prieinami bendroje duomenų bazėje. Tai iš esmės pagerina jų palyginamumą ir analizę. Sudaryta galimybė kurti grafikus, žemėlapius, prireikus eksportuoti lenteles į kito formato failus, išsisaugoti asmeninėje paskyroje, prenumeruoti rodiklių atnaujinimus. “Tai ypač naudinga ne tik dėstytojams, bet ir studentams, kuriems reikalinga išsami socialinių ir ekonominių reiškinių analizė. Studentai dažnai naudojasi LST duomenimis, bet neretai jiems pritrūksta žinių kaip pasinaudoti šios svetainės suteikiamomis galimybėmis. Po šių mokymų, galėsime studentus išsamiai supažindinti su šios svetainės galimybėmis bei jų suvaldymu”, - pasakojo dr. Filomena Jasevičienė. Taip pat seminare buvo išsamiai paaiškinta apie rodyklių duomenų bazę. Tai  leidžia vartotojui interaktyviu būdu nemokamai susiformuoti pasirinktų duomenų lentelę. Duomenų analizės įrankis skirtas skirtingų sričių rodikliams sujungti, sumai, skirtumui, vidurkiui, medianai, maksimaliai ir minimaliai reikšmėms apskaičiuoti. Iš vienos lentelės gali būti sukurti keli skirtingi grafikai ar žemėlapiai. Su Bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičiavimo ypatumais seminaro dalyvius supažindino Vera Bevziuk. Ji detaliai paaiškino BVP apskaičiavimą gamybos, pajamų ir išlaidų metodais. Be to buvo paaiškinta kaip keisis BVP, dėl metodologinių pasikeitimų, pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (ESS 2010) revizuotus Lietuvos nacionalinių sąskaitų duomenis. Nemažai buvo diskutuota apie šešėlinės ekonomikos dydžio nustatymą, apskaičiuojant BVP. Katedros darbuotojai domėjosi Finansinio tarpininkavimo institucijų teikiamos atskaitomybės sudėtimi ir periodiškumu. “Manome, kad šis seminaras buvo labai naudingas, nes ne tik gavome papildomų žinių, bet ir pagerinome tarpusavio bendravimą, kolektyvo mikroklimatą. Aptarėme, kad kitą išvyką organizuosime į Finansų ministeriją susipažinti su LR biudžeto sudarymo ypatumais bei Valstybės skolos valdymo principais. Galbūt ateityje galėsime pakviesti ir kitų katedrų dėstytojus, kurie domėsis seminaruose nagrinėjamomis tematikomis”, - sakė dr. F. Jasevičienė. Parengė: dr.Filomena Jasevičienė