Doktorantūros iššūkiai iš pirmų lūpų (interviu su V.Cohen)

V.Cohen disertacijaŠiemet Ekonomikos fakultete dvylikos disertacijų derlius. Tad vis dėlto ką reiškia studijuoti doktorantūroje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip jie įveikiami? Savo patirtimi sutiko pasidalyti Viktorija Cohen. Šį rudenį ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema “Komercinio nekilnojamojo turto rinkos plėtros analizė ir ekonominis vertinimas” ir įsiliejo į EF dėstytojų kolektyvą. 

Kodėl nusprendėte studijuoti doktorantūroje? Kokie buvo tikslai?

Esu baigusi dvi magistro programas: finansai ir tarptautinis verslas Aarhuso tarptautinėje verslo mokykloje Danijoje bei vadyba ir verslo administravimas Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Baigusi šias studijas iškart nestojau į doktorantūrą. Norėjau įgyti patirties. Pastebėjau, kad dirbant kažko trūksta – norėjosi gilinti savo žinias, gal todėl, kad jau buvau įpratusi daug studijuoti. Taigi sukūriau sau naują tikslą – siekiau žinių tobulinimo, akiračio plėtimo.  

Ar studijos pasiteisino? 

Be abejo. Doktorantūros studijos leidžia sugrupuoti, susisteminti dominančios temos ar sferos atliktus tyrimus, praplėčia tavo, kaip mokslininkės, mąstyseną, pasaulėžiūrą, o turint praktinės patirties analizuojamoje sirtyje bei išnagrinėjus ją moksliniu aspektu, galima įdėti savo svarų indėlį į mokslą, pasiūlyti naują idėją, ištirti problemą nauju požiūriu, taikyti naujus metodus arba tobulinti jau esamus.

Kokie pagrindiniai iššūkiai kilo studijuojant doktorantūroje?

Vienas iš pagrindinių iššūkių yra tai, kad doktorantūros studijos yra individualus darbas, todėl turi būti stipriai motyvuotas. Be to, dažniausiai doktorantai jau yra subrendę žmonės ir gyvenimas diktuoja naujas sąlygas ir keičia planus, kurie būna nepalankūs ilgalaikiams doktorantūros studijų įsipareigojimams. Studijuodama doktorantūroje susilaukiau dviejų vaikų – tad suderinti studijas, darbą ir šeimą buvo išties nelengva. Buvau pasiėmusi akademines atostogas, bet jų neleidau veltui - nuolat rašiau disertaciją, tad bendrai paėmus studijas baigiau per penkerius metus. Buvo tokių mėnesių, kai miegodavau vos kelias valandas: dienomis dirbdavau, vakarais užmigdydavau šeimyną, o pati eidavau rašyti disertacijos. Kalbant apie pačias studijas – jos reikalauja labai daug asmeninio ruošimosi, asmeninio domėjimosi, ieškojimo. Man pavyzdžiui labai pritrūko tyrimo metodologijos paskaitų, konsultacijų ar seminarų. Mano manymu, tai yra pagrindinis doktorantūros studijų dalykas, nes nuo to kokie tyrimo metodai naudojami, kaip jie taikomi ir sudaro tiriamojo darbo fundamentą ir jo naujumą. 

V.CohenStudijuodama doktorantūroje pradėjote ir dėstyti. Tad vis dėlto kuri veikla buvo įdomiausia?

Man patiko rašyti disertaciją, giliai susipažinau su tema, radau daug įdomios literatūros. Mūsų technologijų eroje tokios sąlygos sudarytos, kad visą disertaciją gali neišėjęs iš namų parašyti – užtenka prisijungti prie duomenų bazių. O doktorantūros studijų metu dėsčiau trumpai – kelis mėnesius vedžiau seminarus, nes darbą, šeimą, disertaciją ir dėstymą būtų sunku suderinti. Reikėjo iškelti prioritetus, tačiau šiemet vėl pradėjau dėstyti. 

Rengdama disertaciją su kokiais sunkumais susidūrėte?

Turbūt kiekvienas doktorantas sutiktų, kad duomenų trūkumas yra didžiausias disertacijos rengimo iššūkis. Tai gali būti dėl duomenų konfidencialumo, skaidrumo, fragmentiškumo ar tiesiog nepakankamų laiko eilučių, reikalingų pilnaverčiam tyrimui atlikti. Man teko ilgai ieškoti ir bandyti taikyti tokius statistinius ir matematinius metodus, kurie nereikalavo ilgų laiko eilučių. Vienas iš mano naudotų metodų – ekspertų apklausa – viena vertus gana nesunkus statistinis metodas, kita vertus, turintis tam tikrų sunkumų, nes į klausimus ne visuomet norima atsakyti ir pan. Mano atveju, labai pagelbėjo asmeninė darbo patirtis savo srityje – asmeniniai ryšiai labai palengvino priėjimą prie tikslinės ekspertų grupės. 

Jūsų disertacijos tema “Komercinio nekilnojamojo turto rinkos plėtros analizė ir ekonominis vertinimas”, ar tai buvo susiję su Jūsų darbine veikla? Ar tai tik mokslinis interesas?

Taip, disertacijos tema buvo susijusi su mano darbine veikla. Ištyrus įvairius literatūros šaltinius, paaiškėjo, kad tema yra mažai paliečiama mokslininkų ir yra labai aktuali. Manau, kad ir toliau gilinsiuos į ją. 

Apibendrintai pasidalykite disertacijos rezultatais, išvadomis, kurios būtų įdomios ir kitiems EF bendruomenės nariams?

Komercinis nekilnojamas turtas labai svarbi finansinės rinkos ir ekonominio augimo dalis. Todėl svarbu komercinio nekilnojamo turto rinką nagrinėti ir į ją gilintis. Šia tema prognozuoti labai sunku, tačiau savo disertacijoje tyrimu atskleidžiau, kad prekybos centrų sektorius ekonominio nuosmūkio laikotarpiu nukenčia mažiausiai, o pakilimo metu – gali daugiausiai atsipirkti. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos plėtros perspektyvos priklauso nuo gyventojų skaičiaus pokyčių, todėl emigracijos problema taip pat kelia rūpestį šiame sektoriuje. Dar reiktų atlikti nemažai tyrimų šia tema, taikyti kitus statistinius metodus.

Ar planuojate tęsti akademinę veiklą? Dėstymą? 

Taip, rengiu mokslinius straipsnius, bandau priprasti dėstyti. Dėstau ketvirtakursiams tarptautinę ekonomiką ir inovacijų valdymą, norėčiau, kad ateityje EF atsirastų programų glaudžiau susijusių su nekilnojamu turtu, kur galėčiau panaudoti savo žinias. Dabar užsiėmimų nedaug, bet reikia nemažai ruoštis. Iš savo patirties labai gerai matau, kad Lietuvoje studentai ir paskaitos visai kitokios nei užsienyje. Ten dėstytojai ir studentai – kolegos: lengvai bendrauja, diskutuoja, klausinėja. Stengiuosi savo paskaitose pritaikyti užsienyje įgytą patirtį, noriu, kad studentai būtų kuo aktyvesni, skatinu juos skaityti straipsnius, o paskui dalintis savo nuomone ir pan. Keista, kad studentai nėra itin motyvuoti, ypač mokantys pinigus. Juk jie kaip tik turėtų būti suinteresuoti už tuos pinigus įgyti kuo daugiau žinių ir stengtis mokytis.

Ko palinkėtumete būsimiems doktorantams arba šiemet įstojusiems?

Doktorantūros studijas pirmiausiai turėtų rinktis nebijantys iššūkių ir tie, kurie ateityje save norėtų susieti su akademine veikla. Manau, kad tiek daug pastangų įdėti vien tik dėl mokslinio laipsnio nėra prasminga. Logiškiau daktaro laipsnį įgyti norint dalyvauti akademinėje veikloje: dėstant, dalyvaujant moksliniuose projektuose, konferencijose, rengiant straipsnius ar pan. Taip pat nerekomenduoju iškart po magistrantūros stoti į doktorantūrą. Pravartu padirbėti, leisti subręsti moksliniams interesams ir siekiams. Doktorantūrai reikia užaugti ir kaip asmenybei, turėti patirties ir gebėti ją pritaikyti. Na, o studijuojant žinoma, kad nuolat kils įvairių sunkumų, svarbiausia susiimti ir neieškoti sau jokių pasiteisinimų, tuomet visi tikslai pasiekiami.