ES struktūrinių fondų panaudojimas: 1 Lt investicijų sukuria ~2 Lt

DSC 4787Vakar EF prodekanas prof. dr. Algirdas Miškinis kaip Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas moderavo asociacijos kartu su Europos Parlamento Informacijos biuru Lietuvoje organizuotą konferenciją “Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimas Lietuvoje“.

Konferencija buvo puiki proga pažymėti Lietuvos dešimtmetį ES bei apžvelgti įvykusius pokyčius, nuveiktus darbus. Pranešėjai pateikė gyventojų ir ekspertų vertinimus, kokie projektai įgyvendinti, suskaičiuota kiek pinigų gauta bei sėkmingai įsisavinta, kokie kito dešimtmečio darbai numatomi ir pan. VŠĮ “Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” (ESTEP) valdybos narys Darius Žeruolis pabrėžė, kad bent jau patys šalies gyventojai nuo narystės pradžios ES siejo su materialine gerove, tačiau kasmet šis tapatinimas vis mažėjo. Taip pat stojant į ES žmonės vylėsi gyvenimo lygio kilimo, ES finansinės paramos, laisvo judėjimo, studijų užsienyje, nacionalinio saugumo stiprėjimo. Ne visų lūkesčiai pasiteisino, bet suskaičiavus ES skirtus pinigus per visą dešimtmetį vienam Lietuvos gyventojui tenka 16943 litai. Taigi ES paramos lėšos sudaro ženklią Lietuvos biudžeto dalį – vidutiniškai trečdalį.

D. Žeruolis pabrėžė ir tai, kaip svarbu užtikrinti, kad struktūrinių fondų panaudojimas būtų įvertinamas, t.y. neužtenka tik skirti lėšas projekto įgyvendinimui, bet svarbu užtikrinti jų tinkamo panaudojimo priežiūrą bei galutinį rezultato įvertinimą. Vis labiau populiarėja naujas kontrafaktinis poveikio vertinimo metodas, kuomet esama situacija lyginima su galima situacija. Pvz., Lietuvos ekonominė situacija nagrinėjama, kokia yra dabar, kaip ES narės. Mokslininkai daro prielaidą, kad modeliuojant Lietuvą kaip ne ES narę, ją reiktų nagrinėti, daugiausiai kaip Kroatijos ir Ukrainos mišinį, taip pat šalis turėtų Honkongo, Kanados ir Makedonijos elementų. 

Finansų Ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba pasidžiaugė, kad Lietuva viena pirmaujačių šalių pagal ES lėšų panaudojimą, o esantys keli kontrolės mechanizmai užtikrina tinkamą ir efektyvų panaudojimą. Lietuvos pirmavimą nulemia: ES struktūrinių fondų administravimo efektyvumas, kokybiška centralizuota valdymo ir kontrolės sistema, tinkamas projektų srauto parengimas, supaprastintas projektų administravimas, finansiniu instrumentų naudojimas bei IT įrankių diegimas. Lietuvoje ne tik geri rodikliai, bet ir žmonių apklausos labai palankios – itin daug žmonių žino apie lėšų naudojimą bei tiesiogiai jaučia naudą. 2004-2015 nuo vieno investuoto lito iš paramos gauta 1.97 lt grąžos. Kitą dešimtmetį bus siekiama dar labiau orientuotis į rezultatą, nustatyti ribotą skaičių prioritetų ir užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą. 

Itin svarbia sritimi ateityje išliks visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas. Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorius Raimondas Paškevičius pabrėžė, kad Lietuvos silpnybė mokymosi visą gyvenimą siekimas ir užtikrinimas, todėl bus itin daug dirbama su šiais projektais. Taip pat bus investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas ir kitus švietimo kokybę užtikrinančius projektus.