Turto vertinimo problemos ir subtilybės (nuotraukų galerija)

turtkonf1Penktadienį (kovo 28 d.) VU Ekonomikos fakultete vyko kartu su Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) organizuota mokslinė-praktinė konferencija “Lietuvos turto vertintojai – 20 metų veiklos patirtis nacionalinės ir Europos ekonominės erdvės kontekste”. Tai buvo puiki proga aptarti turto ir verslo vertinimo ekonominį, teisinį, vadybinį kontekstą, sąsajas su šalies ūkio ir verslo aplinka, finansų sektoriumi, pateikti tyrimų įžvalgas ir atvejų analizes bei padiskutuoti.

Susirinkusius turto vertintojus sveikino EF dekanas prof.dr. Jonas Martinavičius, kuris sveikinimo kalboje pasidalijo ir savo patirtimi besidomint turto vertinimu, bei LTVA l.e.p. prezidentas Valdemaras Ivaško. Konferenciją moderavo organizacinio komiteto pirmininkė EF Ekonominės politikos katedros vedėja prof.dr. Birutė Galinienė. Autoriai pranešimus bei straipsnius konferencijos leidiniui buvo kviečiami teikti gana plačia tematika - gauta 26 pasiūlymai ir straipsnių santraukos/anotacijos. Į konferencijos leidinį sugulė 20 publikacijų. Dar keletas straipsnių bus publikuojami metiniame elektroniniame recenzuojamų mokslo darbų rinkinyje “Turto vertinimo teorijos ir praktikos apybraižos 2014”. Straipsniai savo tematika ir turiniu aktualūs ne tik turto vertintojams. Juose kalbama apie Lietuvos konkurencingiausias prekes ES rinkoje, ekonomines ir finansines krizes, bankininkystės sektorių, daug informacijos apie nekilnojamojo turto rinką ir pan. 

Konferencijoje buvo pateikta 10 pranešimų, kurie savo tematika buvo itin skirtingi ir sulaukė nemenko konferencijos dalyvių susidomėjimo. EF atstovė Irma Kamarauskienė kalbėjo apie viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo problemas bei galimus sprendimus. Apibendrinusi tyrimo metu surinktą informaciją mokslininkė pateikė rekomendaciją pasirinkti vertinimo metodą atsižvelgiant į vertinimo paskirtį ir turto tipą bei nesieti turto vertės pasirinkimo su turto perdavėjo juridiniu statusu. Taip pat siūlytina kilnojamųjų (iš dalies ir nekilnojamųjų) kultūros ir kitų vertybių vertinimui naudoti ypatingosios vertės metodą. 

EF magistrantas Dovydas Kulišauskas pristatė kartu su prof.dr. B.Galiniene parengtą straipsnį. Studentas nagrinėja Lietuvoje dar menkai išvystytą vertybinių popierių rinką bei kokie sunkumai juos vertinant. Dėl nedidelio viešai vertybiniais popieriais prekiaujančių įmonių skaičiaus – turto vertintojai negali įvertinti vertybinių popierių palyginamuoju būdu. Taip pat Lietuvoje tik keletas įmonių kasmet akcininkams moka dividendus. Taigi atsižvelgiant į esamą situaciją, tinkamiausi akcijų vertei nustatyti yra diskontuotų/kapitalizuotų pajamų būdai. 

Šiuo metu ypač aktualus pranešimas buvo apie energetikos objektų vertinimą, kurį pristatė prof. dr. Linas Čekanavičius (straipsnis rengtas kartu su EF dekanu prof. dr. J.Martinavičiumi). Suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos projekto vertinimas, parenkant vieną iš trijų galimų statybos vietų (Kiaulės nugaros saloje, atviroje jūroje prie Melnragės arba Būtingės) buvo atliktas remiantis kaštų ir naudos analizės metodologija. Šis prieš daugiau kaip dvejus metus SWECO Lietuva realiai atliktas tyrimas parodė kaip galima šį metodą taikyti stambiems investiciniams projektams bei nubrėžė tam tikras metodines gaires, praversiančias ateityje. 

Tarp turto vertintojų pasirodo yra nemažai filatelistų, todėl jiems buvo ypač aktualus buvusios EF magistrantės Elenos Kurlavičiūtės pranešimas apie pašto ženklus – kaip meno bei investicinę vertybę. Anot jos, Lietuvos pašto ženklai nėra itin patrauklūs kolekcininkams ir investuotojams. Brangiausias Lietuviškas pašto ženklas vertinamas apie 200 dolerių, o pasaulyje brangiausiai parduotas pašto ženklas pirkėjui atsiėjo net 3 mln. Kolekcininkams ir investuotojams trūksta informacijos apie Lietuvos pašto ženklus, dizainas nėra unikalus, prasta grafika, netaikomos technologinės naujovės, ženklai gali būti lengvai padirbti. Taigi kainos ir kokybės santykis neatitinka investicinių lūkesčių 

Antrąją konferencijos dalį pradėjo prof.dr.B.Galinienė, pristačiusi kartu su prof. habil. dr. Albinu Marčinsku parengtą straipsnį apie turto vertintojo profesijos problemas. Profesorė priminė Lietuvos turto vertintojų istoriją, kuri skaičiuojama nuo 1996 metų, kai išlaikius testus, vertintojams buvo suteikiami laikini pažymėjimai. Ir vis dėlto nors daug gerų dalykų buvo sukurta ir įteisinta nuo to laiko, tačiau profesorė pabrėžė išlikusias spragas, kurios ypač trukdo Lietuvos turto vertintojams pasiekti tarptautinių turto vertintojų lygį. Būtina spręsti kylančias problemas dėl skirtingo turto vertintojų akademinio pasirengimo, organizuoti tęstinius mokymus, spręsti kvalifikacijos kėlimo problemas ir pan. Tai ne vienintelės esminės problemos, su kuriomis susiduria vertintojai. Stepono Deveikio pranešimas buvo apie vertinimo standartų gausą, jų pritaikomumą Lietuvoje, dėl vertimų kylančias problemas ir pan. Jis kvietė kuo aktyviau asociacijos narius naudotis tarptautiniais turto vertinimo standartais, būtinai pasidalyti savo pastebėjimais dėl jų vertimo ir tobulinimo, atsižvelgiant į Lietuvos situaciją. 

Kolegų iš VGTU pranešimas buvo apie Lietuvos gyvenamųjų namų darnumo vertinimo sistemos modelį. Pranešėjas akcentavo, kad tarptautiniai aplinkosauginiai ir socialinį atsakingumą skatinantys standartai, tokie kaip BREEAM vis dažniau sutinkami Lietuvoje, statant ir rengiant namus, prekybos centrus.... Tai kolkas Lietuvoje naujiena kaip ir informacinių technologijų taikymas nekilnojamojo turto rinkoje. Doc.dr. Mindaugas Krutinis pabrėžė (straipsnis rengtas karu su Jurga Naimavičiene), kad globalioje rinkoje informacinės technologijos užims vis svarbesnę padėti perkant nekilnojamąjį turtą internetu. Diskusiją apie nekilnojamąjį turtą ir  jo pirkimą internetu sėkmingai užbaigė Vytautas Azbainis. Jis priminė apie nekilnojamojo turto vertės ciklus. Turto vertintojui ypač svarbu atpažinti artėjančias krizes, kurių požymiai: finansai dominuoja pramonėje, rinkos valdomos ypatingomis intelektualiomis prielaidomis, spekuliacija pirmauja prieš produktyvias investicijas; rinkos dalyviai iracionalūs ir pan.

Kaip ir reikėjo tikėtis daugiausiai ginčų ir diskusijų sulaukė teisininko Remigijaus Rekertos pranešimas, kuriame jis perspėjo apie būtinybę turto ar verslo vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę. Administracinių teismų praktikoje bloga turto vertinimo ataskaita pripažįstama ta, kurioje nepagrįsti koeficientai, naudojami vertės skaičiavimuose; lyginami nepalyginami dalykai; nepateikiami visi reikiami duomenys, būtini vertinant palyginamuoju būdu. Po šio paskutinio pranešimo užsimezgusios karštos diskusijos, bus puiki proga visiems atidžiau panagrinėti kolegų publikacijas konferencijos leidinyje bei susirinkti daugiau minčių kitąmet vyksiančiai konferencijai.